• LSMU NI Palangos klinika

    LSMU NI Palangos klinika

    Kardiovaskulinė reabilitacija ir streso ligų gydymas

STRAIPSNIAI SKIRTI ATVIROS PSICHIATRIJOS MĖNESIUI


„Aš tik noriu gerai jaustis“. Kodėl svarbu leisti sau jaustis visaip siekiant užtikrinti psichologinę sveikatą?

jg-s.jpg Julija Gečaitė-Stončienė, psichologė-psichoterapeutė

„Visada svarbu galvoti pozityviai. Nesijausk blogai. Tu tik turi save teigiamai nusiteikti...“. Kai jaučiamės prastai, tai yra dažni, tačiau visiškai nenaudingi patarimai, kurių sulaukiame arba esame linkę dalinti kitiems. Kodėl jie tokie pavojingi ir koks gali būti alternatyvus santykis su savo nemaloniomis emocijomis, kuris padėtų užtikrinti geresnę psichikos sveikatą?
Emocijų vaidmuo psichikos sveikatoje. Pasaulio sveikatos organizacija psichikos sveikatą apibrėžia kaip bendrą žmogaus gerovę, kurioje individas gali suvokti savo potencialą, susitvarkyti su kasdieniais gyvenimo stresoriais, produktyviai dirbti bei gali įnešti svarų indėlį į savo bendruomenę. Paprastai suaugęs žmogus, pasižymintis gera psichikos sveikata, geba išreikšti save, suteikiant malonumą sau ir aplinkiniams, geba daryti savarankiškus sprendimus ir už juos atsakyti, siekia būti savimi tarp kitų bei pasižymi gera emocinės ir dvasinės būsenos pusiausvyra.
Siekiant užtikrinti gerą psichologinę sveikatą, vienas iš svarbiausių aspektų yra gebėjimas atpažinti, priimti ir reguliuoti emocijas. Dažnai klausiama kas tai yra emocija? Nors nėra vieno vieningo apibrėžimo, dažnai sutinkama, kad tai yra tam tikra žmogaus reakcija į situaciją, kuri dažnai susijusi su fiziologiniu pokyčiu kūne ir yra vedama tam tikrų minčių, impulsų veikti ir elgesio, priklausomai nuo to, kaip žmogus interpretuoja situaciją, kuri sukėlė jo emociją. Dažniausiai yra įvardinamos pagrindinės emocijos, tokios kaip pyktis, liūdesys, baimė, džiaugsmas, smalsumas, nuostaba, pasišlykštėjimas ar gėda.
Kokios emocijos yra geros? Nėra blogų ar gerų emocijų. Jei malonias emocijas, tokias kaip džiaugsmas ar pasitenkinimas, mes linkę laikyti geromis, tai nemalonias emocijas, tokias kaip pyktis, nerimas ar liūdesys dažnai esame linkę nuvertinti, jas neigti, nepriimti ir nustumti į šalį. Visos emocijos mūsų gyvenime atlieka svarbų vaidmenį. Jos kaip lakmuso popierėlis padeda atpažinti savo santykį su aplinka, kitais žmonėmis ir savimi. Pavyzdžiui, pyktis gali padėti atpažinti, kad mūsų asmeninės ribos yra peržengtos arba kaip tik signalizuoti, kad griežtos nelanksčios taisyklės (pvz. jis (-i) negali padaryti klaidų, aš visada privalau viską atlikti tobulai) yra pažeistos. Taigi, pirmuoju atveju pyktis atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant apsaugoti save. Tuo tarpu antruoju atveju svarbu atsigręžti į tokias griežtas savo taisykles ir paklausti savęs, ar jas tikrai įmanoma įgyvendinti realybėje ir ar tikrai privalau visada to iš savęs ar kitų reikalauti. Taigi, emocijos gali padėti atpažinti mūsų poreikius arba santykį su kitu žmogumi ir esant poreikiui – jį koreguoti. Žiūrint evoliuciniu požiūriu, emocijos atliko svarbų vaidmenį suformuojant greitus atsakus į iššūkius. Pavyzdžiui, susidūrus su žvėrimi, baimės emocija leido pasirinkti greitą elgesinį atsaką priešą pulti arba nuo jo pabėgti. Net jei žvėris nebūdavo iš tikrųjų nusiteikęs pulti, tokia greita reakcija padėdavo žmonėms apsisaugoti nuo blogiausio scenarijaus. Taigi dėl šio evoliucinio palikimo, emocijos gali sukelti, sustiprinti mūsų mintis ar padaryti taip, kad mintys atrodytų labai realistiškos, net jei jos nepagrįstos tikrais faktais. Pavyzdžiui, žmogus, turintis polinkį jausti nuolatinį nerimą, įvairias neapibrėžtas kasdienes situacijas gali priimti kaip grėsmingas, net jei jose realaus pavojaus ir nėra. Pavyzdžiui, paaugliui vėluojant grįžti namo sutartu metu bent pusvalandžiui, tokia mama ar tėtis automatiškai patiki beveik 100 proc., kad nutiko nelaimė, net jei to tikimybė itin maža. Taigi, patiria daug didesnį stresą nei kitu atveju patirtų, jei įvertintų savo mintis racionaliai, suvokdamas, kad daugelis minčių iš tikrųjų nėra faktai.
Kaip tvarkytis su emocijomis? Tvarkydamiesi su emocijomis automatiniu būdu žmonės reaguoja dvejopai. Mes slopiname emocijas, jų neįsisąmoniname ir neigiame, bet tai eikvoja mūsų resursus, nes net užslopintos emocijos vis tiek veikia mūsų psichiką neigiamai, kas gali sukelti nepaaiškinamus fizinius skausmus ar miego problemas. Kitas scenarijus - mes tampame užvaldomi emocijų ir jos sąlygoja mūsų veiksmus bei savijautą. Dažnai tokiu atveju žmogus vadovaujasi neracionalia taisykle: „jei taip jaučiu – reiškia tai yra tiesa“. Tačiau yra išmintingas būdas tvarkytis su neišvengiamai atsirandančiomis emocijomis – dėmesingu būdu jas įsisąmoninti, priimti, nevertinti, atsisakyti kaltinimo, atpažinti ir suprasti kaip jos veikia mūsų gyvenimą esamu metu ir kokią žinutę jos mums perteikia. Tuomet atsiranda galimybė rinktis atsaką užuot reagavus automatiškai. Taigi, kitą sykį prieš apšaukiant žmogų, kad jis vėl padarė klaidą, atsiranda galimybė suvokti savo griežtos taisyklės paradoksalumą ir rinktis reaguoti ramesniu, daugiau stiprinančiu, nei griaunančiu santykį, būdu. Kaip žymus psichiatras V. E. Franklis yra ne kartą rašęs „Tarp stimulo ir reakcijos yra pauzė. Toje pauzėje egzistuoja mūsų jėga pasirinkti atsaką. Tame atsake glūdi mūsų laisvė ir galimybė augti“.
Malonių emocijų (kaip ir malonių patirčių) mes siekiame ir jų trokštame, o nemalonių vengiame. Tai automatiška. Taigi, turint galimybę maloniai papramogauti ar atlikti namų ruošos darbus, daugelis pasirenka pirmąjį variantą. Per didelis troškimas malonių ar vengimas nemalonių emocijų taip pat gali tapti kančios priežastimi. Pavyzdžiui, atidėliodami darbus mes patiriame trumpalaikį palengvėjimą, nes nustumiame nemalonią patirtį, tačiau to pasekmė yra daug didesnis nerimas vėliau ir dažnai net neigiamos pasekmės Taigi, siekiant geriau tvarkytis su kasdieniais stresais ir problemomis, daug svarbiau yra ne stumti į šalį, o pripažinti emociją. Tik priėmus emociją, galime bandyti su ja tvarkytis arba užtikrinti, kad ji nepadarys įtakos mūsų veiksmams, dėl kurių gailėsimės ateityje.
Psichologiškai brandus požiūris taip pat moko, kad santykį su emocijomis galime formuoti kaip neutralų, tai padeda išvengti antrinių negatyvių emocijų (emocijų dėl emocijų). Pavyzdžiui, jei nerimaujate dėl artėjančio egzamino, užuot kaltinus save dėl nerimo ir nesusitvarkymo su užduotimis, galime priimti savo reakciją kaip natūralią ir leisti jai pabūti, užuot įsitraukus į papildomą savikritiką ir pyktį, nukreiptą į save.
Taigi, apibendrinant, nėra gerų ar blogų emocijų. Visos emocijos yra natūralios ir reikalingos siekiant užtikrinti pilnavertišką gyvenimą ir psichologinę sveikatą. Taigi kitą kartą, pasijautus blogai, daug svarbiau užduoti klausimą ne „kaip man jaustis gerai?“, o „Ką aš jaučiu? Ką man sako mano patiriami jausmai ir kaip galėčiau veikti sau ir kitiems palankiausiu būdu?“. Tokiu atveju mes labiau padėsime sau susitvarkyti su gyvenimo sunkumais ir drąsiau galėsime kurti pilnavertiškesnį, prasmingesnį ir psichologiškai atsparesnį gyvenimą.

Parengė
Julija Gečaitė-Stončienė, psichologė-psichoterapeutė
LSMU Neuromokslų instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja, doktorantė

Psichikos sveikatos sunkumai COVID-19 pandemijos metu

medium_a_vagonis.jpgGydytojas psichiatras psichoterapeutas Aringas Vagonis
Žodis pandemija reiškia, jog nėra kampelio žemėje, kuris nebūtų paliestas Covid-19 viruso. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 4 ir 5 žmonių, užsikrėtusių šiuo virusu klinikiniai simptomai yra lengvi arba vidutinio sunkumo. 95% sergančiųjų ar sirgusiųjų šia infekcija pasveiko ar šiuo metu sveiksta. Vaikai ar jauni žmonės dauguma atvejų serga lengva ligos forma, o vyresnio amžiaus žmonės yra didesnėje rizikoje sirgti sunkia ligos forma.
Pirmoji viruso banga parodė, jog stipriai viruso paveiktų šalių mirtingumo rodikliai išaugo, viso pasaulio valstybės ėmėsi įvairių apsaugos priemonių, viena jų - karantinas arba izoliacija.
Tokio masto katastrofa ir jai suvaldyti taikomos priemonės yra stiprus iššūkis žmonių psichikos sveikatai, ypatingai izoliacija arba karantinas. Baimė, stresas, jaudinimasis - tai yra normali reakcija į Covid-19 infekcijos sukeliamas grėsmes. O pyktis - natūrali reakcija į užsitęsusius ribojimus ar draudimus.

Pasipiktinimas dėl ribojimų - evoliuciškai paveldėtas mechanizmas
Tikriausiai kiekvienam yra kilusi mintis, jog tos kaukės yra labai nepatogios, per jas sunku kvėpuoti, trūksta oro, sunku išbūti patalpoje. Tuo pačiu metu kylančios mintys - kam išvis tos kaukės reikalingos? Tas, kuris liepė užsidėti kaukes - trukdo gyventi!
Pajaučiame sujaudinimo būseną, frustraciją: širdies ritmas padažnėja, pasikeičia kvėpavimo pobūdis, kraujas plūsta į galūnes, sugniaužiame kumščius, norisi nusiplėšti kaukę nuo veido - ruošiamės kovai. Tai yra visų mūsų smegenyse kylančios agresijos-įniršio emocijos išraiška. Ši sistema įsijungia, kuomet kažkas sutrukdo mums siekti savo tikslų (“trukdo mums gyventi”). Šie, labai svarbūs organizmo pokyčiai reguliuojami giliai smegenyse esančio migdolinio kūno branduolių. Šią smegenų dalį turi kiekvienas gyvūnas ir tikriausiai nesunku įsivaizduoti tokios emocijos svarbą laukinėje gamtoje, kai reikia apsiginti nuo įsibrovėlių ar apginti savo palikuonis.
Žmonių smegenys, skirtingai, nei kitų gyvūnų, dar turi ir smegenų žievę - didžiąsias smegenis, kurios evoliuciškai susiformavo vėliausiai. Jų dėka turime mintis, sprendžiame sudėtingas problemas, turime supratimą apie save, taip pat ir savo jausmus. Smegenų žievė komunikuoja su žemiau esančiomis smegenų dalimis (limbine sritimi, kurios dalimi ir yra migdolinis kūnas), o viena iš komunikacijos formų yra slopinimas. Smegenų žievės pagalba išmokome taip “apdoroti” mūsų pačių emocijas, jog galėtume adaptyviai gyventi dabartiniame pasaulyje: pavyzdžiui nepulti į atlapus apsaugos darbuotojui, kuris primena mums užsidėti kaukę (“trukdo gyventi”), o vietoje to pajausti pykčio jausmą, aiškiai suprantamą, įvardijamą žodžiais savo vidinę būseną ir galime pasirinkti ką toliau daryti.
Sunkios dienos pabaigoje, kai esame pavargę (arba pavyzdžiui pavartoję alkoholio), smegenų žievės veikla tampa kiek nusilpusi, susilpnėja mūsų dėmesio koncentracija, kartais net sunkiai parenkame žodžius. Taip pat sutrinka ir smegenų žievės slopinamoji funkcija ir apatinių smegenų impulsai nebėra taip gerai slopinami - tampame drąsesni kalbėti, leidžiame sau elgtis laisviau. Akivaizdžiai pasimato racionalaus proto, bei “emocinių smegenų” komunikacijos rezultatas: užsidedame kaukę, kaip reikalauja apsaugos darbuotojas, bet ją nejučia nusismaukiame taip, jog išlįstų nosis ir tam netgi racionalaus proto pagalba turime paaiškinimų: “trūksta oro”, “per didelė kaukė” ar pan. Šie paaiškinimai yra skirti tam, kad tam tikra prasme “susidorotume” su savo agresyvia emocija ją paneigę, tai yra nesąmoningi procesai.

Kaip padėti išlaikyti gerą psichikos sveikatą Covid-19 pandemijos metu?
Šiai dienai yra labai nemažai informacijos internete apie psichikos sveikatą ar pandemiją, patarčiau rinktis kiek įmanoma patikimesnius šaltinius, pavyzdžiui pasaulio sveikatos organizacijos puslapį.
Iš anksčiau aprašytos jausmų ir proto kovos, bei ganėtinai primityvaus neuromokslinio aprašymo galime suprasti daugiau ir apie psichikos sveikatos stiprinimo gaires - turime sudaryti palankias sąlygas sklandžiai veikti savo smegenims, ypatingai smegenų žievei, pavyzdžiui būti fiziškai aktyviam: fizinio aktyvumo metu žmogaus smegenų kraujotaka yra suaktyvinama, tokiu būdu skatinamas neuronų atsinaujinimas, išsiskiria hormonai padedantys susidoroti su keliamu stresu, stipriai pagerinami mokymosi procesai, taigi smegenų žievė gali ženkliai geriau tvarkytis ir su emocijomis. Sveika, kokybiška mityba prisideda prie svarbių smegenų veiklai medžiagų įsisavinimo, mažina nutukimo riziką. Abu šie faktoriai mažina riziką susirgti depresija.
Alkoholio vartojimas sukelia trumpą nusiraminimo pojūtį, nes veikiami už baimę, nerimą atsakingų smegenų dalių receptoriai, po kiek laiko, priklausomai nuo išgerto alkoholio kiekio, nerimas grįžta su kaupu. Taip pat, kaip ir minėjau anksčiau, alkoholis prislopina smegenų žievės galimybes tinkamai kontroliuoti emocijas.
Socialiniai ryšiai yra vienas svarbiausių veiksnių padedančių nepasimesti ir sumažinti stresą, reikėtų pasirinkti patikimus žmones ir neapleisti bendravimo, ir ypatingai tuomet, jeigu prireiktų izoliuotis. Būnant kartu yra ženkliai lengviau, nei būnant vienam.
Taip pat svarbu pasirūpinti savo poreikiais. Miegas yra vienas iš labiausiai ignoruojamų fiziologinių poreikių: einame miegoti vėlai, dėl nepasibaigiančių filmų ar sėdėjimų prie plančetės, o anksti keliamės dėl darbinių įsipareigojimų. Miego higiena - daugeliui girdėtas pavadinimas, bet didžioji dauguma pacientų, kurie kreipiasi dėl miego sutrikimų - savo miego higiena nesirūpina. 7,5-8 valandos miego (be medikamentų!) yra būtinos normaliam smegenų funkcionavimui. Miego metu vykstantys procesai yra būtini išlaikyti atmintyje dienos metu išmoktą medžiagą, bei labai svarbūs dienos metu patirtų įvykių emocijų reguliacijai, jų normalizavimui. O psichotropinių medikamentų vartojimas, ypatingai raminamųjų, turi būti aptariamas ir prižiūrimas patikimo gydytojo.

Covid-19 pandemija iš mūsų pareikalavo papildomų psichologinių resursų, nepaisant visų sunkumų, kuriuos ir taip turėjome savo gyvenimuose. Taigi tenka įdėti papildomų pastangų, kad galėtume šiuos sunkumus pakelti sveikai arba kitaip sakant, šią krizę išgyventi, tuomet tapsime stipresni, bei brandesni ir tuo pačiu atsparesni tolimesniems gyvenimo iššūkiams.

Gydytojas psichiatras psichoterapeutas Aringas Vagonis

„Ką mes žinome apie probleminį interneto naudojimą ir kokie tyrimai reikalingi?“

dr._j_burkauskas.jpgDr. Julius Burkauskas

Probleminis interneto naudojimas yra gana platus terminas, apimantis įvairias probleminio interneto naudojimo formas, tokias kaip besaikį žaidimą, pornografijos žiūrėjimą, pirkimą, video turinio žiūrėjimą, socialinių tinklų naudojimą. Vis didėja susirūpinimas probleminio interneto naudojimo įtaka visuomenės sveikatai ir poveikiu visuomenei visose vartotojų amžiaus grupėse, įskaitant pažeidžiamas grupes, tokias kaip vaikai ir jaunimas. Pasaulio sveikatos organizacija Tarptautinės ligų klasifikacijos 11-oje versijoje, remiantis klinikiniais duomenimis ir visuomenės sveikatos poreikiais, žaidimą, lošimą, kompulsinį seksualinio elgesio sutrikimą pripažįsta psichikos sutrikimais. Tačiau iki šiol labai trūksta patikimų duomenų apie probleminio interneto naudojimo klinikinius požymius, geografinius skirtumus (daugiausia tyrimų atlikta rytų Azijos šalyse), gretutines ligas (komorbidiškumą), smegenų biologiją, socialinę, sveikatos bei ekonominę įtaką, praktiniais duomenimis pagrįstą gydymą.
Probleminis interneto naudojimas gali būti panašus į priklausomybę, nes apima tokius elgesio ir pažinimo funkcijų aspektus kaip kontrolės nebuvimas (nesėkmingi bandymai sustoti), stiprus noras (nenustojančios mintys arba motyvacija, kuri veda prie veiksmo), netinkamas prioritetų sudėliojimas (kitų gyvenimo interesų apleidimas, lemiantis darbo, santykių bei kitas problemas), rizikingas / žalingas priklausomybę sukeliančios medžiagos naudojimas (nuolatinis naudojimas, nepaisant žalingo psichologinio ar fiziologinio poveikio ar kitų neigiamų pasekmių). Tačiau iki šiol nelabai aišku, ar kitos probleminio interneto naudojimo formos, išskyrus žaidimus internete, atitinka priklausomybei taikomus psichologinius ir fiziologinius požymius. Tačiau ne visos probleminio interneto naudojimo formos yra panašios į priklausomybę. Pavyzdžiui, apsipirkinėjimas internetu arba pornografijos žiūrėjimas yra labai panašūs į impulsų kontrolės ar seksualinius sutrikimus. Nuolatinis elektroninio pašto tikrinimas, skaitmeninis kaupimas, labai panašūs į obsesinį kompulsinį arba su juo susijusius sutrikimus. Nuolatinis naudojimasis socialiniais tinklais gali būti socialinio nerimo sutrikimo, kuomet vengiama bendravimo, dalimi. Kiberchondria – informacijos apie sveikatą paieška internete yra panaši į neapibrėžtumo netoleravimą, kuris skatina kompulsines apibrėžtumo bei užtikrintumo paieškas ją dar labiau pablogina informacijos internete neaiškumas, kuris skatina nerimą, nes atsiranda dar daugiau su sveikata susijusių klausimų, į kuriuos asmuo ieško atsakymų.
Probleminis interneto naudojimas yra susijęs su nuotaikos ir nerimo sutrikimais, neigiamai veikiančiais asmens funkcionavimo galimybes ir gyvenimo kokybę. Skaičiuojama, kad probleminio interneto naudojimo mastas gali siekti nuo vieno iki 36 proc. interneto vartotojų, o maždaug 40 proc. pasaulio gyventojų reikalingas gydymas dėl nerimo ir nuotaikos sutrikimų bent vienu gyvenimo etapu.
Moksliniuose tyrimuose vis dažniau pateikiama skaitmeninių technologijų svarba, siekiant gerinti probleminio interneto naudojimo, nuotaikos ir nerimo sutrikimų, diagnostiką. Išmaniosios technologijos tampa itin svarbia kasdienio funkcionavimo ir veiklų dalis. Būtent dėl šios priežastis, pasitelkiant internetines platformas, atsiranda galimybė tiksliau prognozuoti probleminio interneto naudojimo poveikį žmogaus nuotaikai ir patiriamai įtampai.
Tris didžiuosius Lietuvos universitetus – Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Vilniaus universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą apjungė bendras projektas, vienas pirmųjų bandymų sukurti patikimus probleminio interneto naudojimo ir nerimo bei nuotaikos sutrikimų prognostinius žymenis Lietuvos studentų populiacijoje panaudojant internetinę platformą. Į tyrimą planuojama įtraukti studentus, besimokančius Lietuvos universitetuose. Lengvai prieinamoje testavimo platformoje, studentai galės įvertinti savo probleminio interneto naudojimo ypatumus, depresijos ir nerimo simptomus bei gyvenimo kokybės lygį.
Tyrimas leis sukurti probleminio interneto naudojimo ypatumų, depresijos ir nerimo simptomų vertinimo rekomendacijas, padėsiančias ankstyvai sutrikimų diagnostikai ir algoritminiu vertinimu pagrįstų intervencijų kūrimui. Pasibaigus tyrimui internetinė apklausos platformą bus pritaikyta teikti individualias automatizuotas rekomendacijas, skirtas ankstyvajai sutrikimų prevencijai ir gydymui ir taip prisidės prie specialistų darbo palengvinimo psichodiagnostikoje, bet svarbiausia prie Lietuvos jaunimo psichikos sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo. Kviečiame universitetų akademinę bendruomenę ir visus, manančius, kad tai aktuali šių laikų problema, šia informacija pasidalinti su Lietuvos universitetų studentais ir paskatinti juos aktyviai dalyvauti tyrime:

Daugiau informacijos ir klausimyną rasite čia https://neuropin.lsmu.lt/

Parengė

Dr. Julius Burkauskas, LSMU Neuromokslų institute dirbantis klinikinis psichologas
COST (angl. European Cooperation in Science and Technology) veiklos CA16207 „Europos probleminio interneto naudojimo tinklas“ atstovas
„Skaitmeninės etikos centro“ ekspertas

Socialinių tinklų pasekmės: nuo socialinių iki psichologinių problemų

v_liaugaudaite.jpgVilma Liaugaudaitė

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie mūsų visų gerovei kenkiančias interneto grėsmes. Internetas mums atvėrė daugiau bendravimo, informacijos paieškos ir gausos galimybių. Tuo pačiu metu didindamas žmonių, kuriems internetas tampa kaip narkotiku, skaičių.
Įdomioji statistika. Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus, internetu naudojosi kiekvieną dieną. Mažiau aktyvūs kasdienio interneto naudojime (85 proc.) 45-54 metų amžiaus interneto vartotojų, ir apie 75 proc. yra 55 metų amžiaus ir vyresni. Lietuvoje internetas daugiausiai naudojamas ryšiams, informacijos paieškai apie prekes ir paslaugas (62 proc. gyventojų), naujienoms skaityti (72 proc. gyventojų) bei bendravimui socialiniuose tinkluose (54 proc. gyventojų). Kaip jau tenka pastebėti, jaunesnių gyventojų tarpe išlieka populiaresnis bendravimas socialiniuose tinkluose (90 proc.) ir elektroninių laiškų siuntimas (85 proc.). Vieno tyrimo metu nustatyta, kad išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia maždaug nuo 10 iki 200 kartų per dieną, kurių trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių. Net 80 proc. išmaniųjų telefonų naudotojų reguliariai tikrina paštą ir asmenines paskyras socialiniuose tinkluose, net ir be pranešimų.
Mokslo įrodymai. Atlikti tyrimai rodo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra. Ir viskas tam, kad būtų įrodyta, jog mūsų gyvenimas įdomus, pilnas nuotykių ir teigiamų emocijų, nors tai dažnai neatspindi tiesos. Juk visi mes patiriame ir neigiamų išgyvenimų, ir sunkumų, apie kuriuos retai kada skelbiame socialiniuose tinkluose. Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas. Visi šie jausmai anksčiau ar vėliau gali peraugti į ilgalaikes psichologines problemas – kompleksus, užguitumą, savidestrukcines mintis. Pasekmės gali būti įvairios, pradedant šeimos bei socialinėmis problemomis, baigiant psichoemociniais sutrikimais. Aktyvūs socialinių tinklų naudotojai, turi didesnį polinkį patirti nerimą ir neigiamas emocijas, dažniau susiduria su kontrolės stoka pasireiškiančia su polinkiu į netinkamą, kompulsyvų elgesį. Dauguma socialinių tinklų naudotojų yra neatsiejami nuo didelio interneto kiekio ir gali būti labai susiję su priklausomybe nuo interneto. Moksliniais tyrimais nustatyta daugybė psichikos problemų, susijusių su per dideliu interneto naudojimu, įskaitant depresijos simptomus, nerimą ir žemą savivertę. Atsižvelgiant į naudotojų amžiaus ypatumus, ir tai, kad paaugliai vis dažniau naudojasi išmaniaisiais telefonais, labai tikėtina, kad paaugliams kyla psichologinių sunkumų, susijusių su išmaniųjų telefonų naudojimu.
Socialiniai tinklai paauglystėje. Paauglystėje intensyviai vyksta asmens savo tapatumo paieškos, iš vaikystės pereinama į suaugusiojo pasaulį, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus, jiems dažnai kyla įvairių prieštaravimų, noras rizikuoti. Šiame amžiaus tarpsnyje dar tvirtai nesusiformavę gebėjimai kritiškai vertinti supančią aplinką, todėl atsparumo grėsmėms atžvilgiu paaugliai yra pažeidžiami. Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta, jis tampa vis rizikingesnis. Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios. Priekabiavimas ir nepageidaujami seksualinio turinio pranešimai, asmeninės informacijos skelbimas, patyčios, asmens tapatybės vagystės ir kt. dažnai lemia paauglių pažeidžiamumą. Atlikta tyrimų, kurie teigia, kad paaugliai, ypač mergaitės, labiau linkusios įsitraukti į veiklą socialiniuose tinkluose. Paaugliai, kurie yra mažiau patenkinti savo gyvenimu, naudoja internetą kaip bendravimo aplinką, kurioje jaučiasi labiau savimi pasitikintys, ypač akcentuojant anoniminio bendravimo galimybes. Paaugliai, kurių santykiai su tėvais, bendraamžiais nėra tvirti, tikėtina, dažniau ieškos bendravimo galimybių internete. Pastarieji internetą vertina kaip palankią galimybę užmegzti asmeninius ir intymius ryšius su kitais asmenimis. Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą. O naudojimasis internetu be jokių apribojimų ar kontrolės dažniausiai lemia neigiamus padarinius paauglio socializacijai.
Socialinių tinklų poveikis žmogaus asmenybės formavimuisi. Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Yra žinoma, kad socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniai tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas). Egzistuoja tam tikra socialinė erdvė, tarsi socialinis laukas, kurį sudaro įvairių tikslų, poreikių, interesų turintys asmenys. Socialiniai tinklai, kuriuose yra kuriamas savo idealiojo „aš“ paveikslas ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai. Prisiminimai, kurie mums pakiša koją, bandant atskirti realybę nuo susikurto mūsų pasaulio. Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyveną įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo. Nusivylimas didėja, nepasitenkinimas savimi auga. Iškraipomi mūsų tikrieji prisiminimai ir susidaro pavojus, jog linija tarp tikrojo mūsų gyvenimo, ir to, kuris afišuojamas socialiniuose tinkluose, eigoje išnyks.
Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Tyrimais įrodyta, kad šeima yra pirminis socialinis veiksnys, turintis įtakos nuostatų ir elgesio formavimuisi. Naudojimosi internetu dažnis, tame tarpe ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka mus supančiai aplinkai ir jos kūrimui. Supratimas, palaikymas šeimoje, tinkamas auklėjimo stilius – tai aplinkos veiksniai, kurie gali padėti apsaugoti, kad netaptume priklausomi nuo nuo socialinių tinklų ar kitų veiklų internete. Pozityvūs santykiai su draugais, bendraklasiais, kolegomis, savirealizacijos galimybės, aukšti akademiniai laimėjimai, saugumo jausmas taip pat yra aplinkos apsauginiai veiksniai, užtikrinantys saugų elgesį internetinėje erdvėje. Labai svarbu ugdyti aukštą sąmoningumo lygį, stiprią vertybių sistemą, pasitikėjimą savimi, efektyvius komunikavimo įgūdžius.
Parengė

Vilma Liaugaudaitė
LSMU Neuromokslų instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja

Emocinis valgymas – kai išalksta ne kūnas, o jausmai

a_stanyte.jpgAgnė Stanytė, medicinos psichologė
Maistas yra pagrindinis žmogaus energijos šaltinis, aprūpinantis organizmą būtinomis maistinėmis medžiagomis. Evoliucijos eigoje žmonės, siekdami pasirūpinti savo išgyvenimu, prisitaikė greičiau pastebėti ir atpažinti maistą aplinkoje, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje maistas žmonėms yra lengvai prieinamas. Dėl tos priežasties dažnai galime susidurti su žmonėmis, kurie valgo ne tam, kad aprūpintų savo kūną energija, o siekdami kitokių tikslų.
Emocinis valgymas apibūdinamas kaip polinkis persivalgyti, kai jaučiamos negatyvios emocijos, tokios kaip susierzinimas, nerimas, liūdesys, pyktis ar nuobodulys. Dažnai televizijoje galime pamatyti filmų veikėjus, kurie po sunkios dienos, skausmingų išgyvenimų griebiasi dėžės ledų, saldumynų ar kito nesveiko maisto. Pavyzdžių galime rasti ir kasdienybėje, matydami, kaip tėvai ramina ir guodžia vaikus saldumynais. Net ir odontologo kabinete galima rasti saldainių, kuriais vaišinasi nerimastingai procedūros laukiantys klientai. Nors valgydami negatyvios emocinės būsenos metu nesąmoningai manome sau padedantys, iš tiesų emocinis valgymas siejamas su prastesniais gyvenimo kokybės rodikliais. Moksliniuose tyrimuose randama, kad emocinis valgymas prisideda prie didesnės antsvorio rizikos, svorio kontrolės problemų, tokie žmonės daug prasčiau vertina savo išvaizdą, net neturėdami antsvorio.
Jei emocinis valgymas turi tiek negatyvių pasekmių žmogaus emocinei būsenai, kodėl tai kyla? Mokslininkai išskiria keletą priežasčių. Pirmiausia, manoma, kad valgymas gali padėti išvengti negatyvių emocijų įsisąmoninimo. Kas lengviau: išbūti su savo liūdesiu ar vietoje to suvalgyti šokolado? Dėmesys nukreipiamas nuo emocinės būsenos ir ją sukėlusios situacijos į lengvesnius stimulus, tokius kaip skanus maistas. Maistas sukelia malonumo jausmą, trumpam laikui padidina pozityvias emocijas. Tačiau kartu padidėja ir impulsyvumas, kontrolės praradimo jausmas, kai suvalgoma daugiau maisto, nei planuojama ar norima. Ilgainiui pats emocinis valgymas tampa streso priežastimi, persivalgymą dažnai lydi kaltės, gėdos jausmas. Šios negatyvios emocijos vėl skatina impulsyvų valgymą, taip atsiduriant užburtame emocinio valgymo rate.
Atsižvelgiant į emocinio valgymo priežastis išryškėja pagrindinis dalykas: ne pačios emocijos sukelia persivalgymą, o tai, kaip žmogus geba jas priimti ir valdyti. Mokslininkai teigia, kad emociniu valgymu pasižymintys žmonės labiau vengia emocinių stimulų, patys dažniau pasižymi polinkiu slėpti, sumažinti ar riboti savo emocijas.
Įprastai, stresinės situacijos paruošia kūną veiklai, slopindamos atsipalaidavimo režimą ir sukeldamos apetito praradimą. Manoma, jog emociniu valgymu pasižymintys žmonės nesugeba atskirti alkio jausmo nuo negatyvių emocijų sukeliamų kūno pojūčių. Skirtingai nei natūraliai pamažu augantis alkio jausmas, emocinis alkis dažniausiai būna staigus, orientuotas į specifinius maisto produktus – labai staiga užsinorima konkretaus maisto, pavyzdžiui šokolado, traškučių ar kitas, dažniausiai daug kalorijų turinčio nesveiko maisto. Pradėjus valgyti dažnai prarandama kontrolė, suvalgoma daugiau nei planuota, o pavalgius nejaučiamas sotumo jausmas.
Kadangi maistas yra reikalingas mūsų gyvybei, labai svarbu išlaikyti sveiką santykį su maistu. Sprendžiant emocinio valgymo klausimą, galima į problemą pažiūrėti iš kelių pusių: mokytis tinkamų mitybos elgsenos ir emocijų valdymo principų. Pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį į savo mitybos elgseną: kada valgome, ar tam skiriame visą savo dėmesį, ar leidžiame sau pajusti valgomo maisto skonį? Norint keisti valgymo įpročius, pradžioje visą dėmesį reikėtų skirti maistui, valgant nereikėtų žiūrėti televizoriaus, skaityti ar užsiimti kita dėmesį atitraukiančia veikla. Dėmesingas valgymas padeda sumažinti valgymo tempą ir greičiau pajusti sotumo jausmą. Kita svarbi dalis – emocijų pažinimas ir valdymas. Fiksuojant kasdienius įvykius, galima sekti, kokios būsenos ar situacijos paskatina emocinio valgymo epizodus. Pagal tai galima mokytis alternatyvių reagavimo ir emocijų valdymo būdų. Pavyzdžiui, pajutus liūdesį vietoje valgymo galima skirti laiko paskambinti draugui ar išeiti pasivaikščioti. Jei ši užduotis vienam pasirodo per sunki, šioje srityje puikiai gali pagelbėti pokalbis su psichologu.

Parengė
Agnė Stanytė, medicinos psichologė
LSMU Neuromokslų instituto Palangos klinika

Nuo ko priklauso mūsų gyvenimo kokybė?

n_kazukauskiene.jpg Dr. Nijolė Kažukauskienė

Literatūroje plačiai remiamasi Pasaulio sveikatos organizacijos 1995 m. pateiktu gyvenimo kokybės apibrėžimu, teigiančiu, kad gyvenimo kokybė yra individualus savo paskirties gyvenime suvokimas, remiantis savo gyvenamos aplinkos kultūros ir vertybių sistema ir siejant šį suvokimą su asmeniniais tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Tai plati koncepcija, kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos ir psichologinės būklės, savarankiškumo lygio, socialinių ryšių, tikėjimu ir santykiu su aplinka.
Gyvenimo kokybės sąvoka kompleksiškai apima eilę dedamųjų, parodančių žmogaus požiūrį į savo gyvenimą ir aplinką. Žmogaus požiūris į savo gyvenimą priklauso nuo tuo, kaip žmogus žiūri į save: ar jis yra patenkintas savo gyvenimo lygiu, ar jo gyvenime yra meilė ir pagarba, ar žmogus jaučiasi reikalingu, ar gyvenimas jam įdomus, ar yra užtikrintas dėl savo gyvenimo ateityje, ar jis yra patenkintas tuo, kaip sugeba realizuoti savo gyvenimo planus, koks jo socialinis statusas, ar patenkintas savo gyvenimu šeimoje.
Žmogaus gyvenimą ir jo gyvenimo kokybę lemia daugelis veiksnių. Svarbiausia jų yra sveikata. Gera sveikata yra ne tik ligos ar negalios nebuvimas, bet ir visiškos fizinės, emocinės ir socialinės gerovės būsena. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra dvipusė sąvoka, kuri apima tiek teigiamus, tiek neigiamus sveikatos aspektus. Neigiamas aspektas apima ligas ir sutrikimus, o teigiamas aspektas apima tai, kaip žmogus vertina savo psichinę ir fizinę gerovę, savo galimybę prisitaikyti. Įvairių autorių teigimu, su sveikata susijusi gyvenimo kokybė apima šias kategorijas: gyvenimo trukmę, funkcinę būklę, sveikatos pablogėjimą, supratimą apie sveikatą ir galimybes. Sveikata apibūdinama kaip visuma, susidedanti iš viena nuo kitos priklausančių sričių: emocinės, fizinės, protinės, socialinės, asmeninės, dvasinės ir profesinės. Liga pasireiškia sutrikus vieno ar kito organo funkcijai, jų fiziologinei sistemai, kai sutrinka ryšys tarp atskirų organų ir pagaliau – pusiausvyra tarp organizmo ir jį supančios aplinkos.
Gyvenimo kokybė negali būti laikoma nesikeičiančiu bruožu, nes žmogus, laikui bėgant, savo gyvenimo kokybę gali įvertinti kitaip dėl nuolat besikeičiančių gyvenimo įvykių, ligos eigos ir kitų pokyčių, vykstančių jo gyvenime. Sąvoka „sveikata“ ir „gyvenimo kokybė“ yra labai artimos. Sveikas, kupinas jėgų, energingas žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą, patirti darbo ir kūrybos džiaugsmą. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – tai ta jos dalis, kuriai daro įtaką sveikata ir sveikatos priežiūra. Remiantis įvairių mokslininkų tyrimais, yra įrodyta, kad sergamumo reikšmė gyvenimo kokybei yra didelė ir kad sveikata yra viena iš pagrindinių gyvenimo kokybės sudėtinių dalių.

Parengė

Dr. Nijolė Kažukauskienė
LSMU Neuromokslų instituto mokslo darbuotoja

Select any filter and click on Apply to or press ENTER see results