• LSMU NI Palangos klinika

    LSMU NI Palangos klinika

    Kardiovaskulinė reabilitacija ir streso ligų gydymas

KONFERENCIJA „NEUROMOKSLAI: NUO TEORIJOS LINK PRAKTIKOS“


Prof. habil. dr. A. Tamašauskas

Balandžio 27 d. tradiciškai Palangoje vyko LSMU Neuromokslų instituto (NI) Elgesio medicinos (EM) laboratorijos ir Palangos klinikos kartu su LSMU Psichiatrijos klinika ir Lietuvos kaukolės pamato chirurgų draugija organizuota XVII metinė mokslinė konferencija. Į konferenciją LSMU NI Palangos klinikos konferencijų salėje susirinko 100 registruotų dalyvių. Renginys buvo skirtas visų specialybių gydytojams ir slaugytojams, ergoterapeutams, kineziterapeutams, psichologams, socialiniams darbuotojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, dirbantiems biomedicinos mokslų srityje.

Konferenciją ir pirmąją jos sesiją „ Neuromokslų perspektyvos“ pradėjo LSMU NI l. e. p. direktorius prof. habil. dr. A. Tamašauskas sveikinimu konferencijos dalyviams ir pranešimu apie neuromokslų plėtros kryptis Lietuvoje. Savo kalboje prof. habil. dr. A. Tamašauskas pažymėjo, kad nuo 2018 m. sujungus Neuromokslų ir Elgesio medicinos institutuose esančių laboratorijų mokslininkų pajėgas, atsirado dar didesnės galimybės atlikti tarptautinio ir nacionalinio lygio neuromokslų ir elgesio medicinos tematikos ilgalaikius fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus bei eksperimentinės (socialinės) plėtros darbus. Konsolidavus devynių NI esančių laboratorijų mokslinę veiklą, anot prof. habil. dr. A. Tamašausko, atsiveria didžiulė perspektyva naujiems moksliniams tyrinėjimams. Juk turime didelį potencialą kaupti tyrimų duomenis, audinių bazes. Laboratorijų mokslininkams tarpusavyje bendraujant, diskutuojant ir bendradarbiaujant, plėtojant tarpusavio bei tarptautinius ryšius ir dar labiau koncentruojantis į neuromokslų krypties mokslo aktualijas, bus siekiama surasti siauresnę, bet gilesnę neuromokslų mokslinių tyrinėjimų kryptį.

Pirmoje konferencijos sesijoje „Neuromokslų perspektyvos“ prof. dr. V. Borutaitė (NI Biochemijos laboratorija) pranešime „Senėjimas ir išemijos poveikis mitochondrijoms” kalbėjo apie tai, kas nutinka žmogaus organizme insulto metu ląsteliniu lygmeniu. Dr. G. Svirskis (NI Neurofiziologijos laboratorija) pranešime „Neuronų tinklų machanizmų ir jų ryšio su elgsena tyrimas“ pristatė jo vadovaujamoje laboratorijoje vykdomus fundamentaliųjų tyrimų metodus ir objektus. Buvęs Molekulinės Neurobiologijos laboratorijos vadovas, o dabar UAB Laborama projektų vadovas dr. A. Kaselis pranešime „Užląstelinės matricos įtaka periferinės nervų sistemos regeneracijai” kalbėjo apie Semaforinus (Sema 3A), jų dalyvavimą angiogenezėje, svarbą bradikardijai, osteopetrozei, dantų pulpai, akies tinklainei, epilepsijai, nervinio audinio rando susidarymui. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gydytojas R. Knispelis pranešime „Sergančiųjų hipopituitarizmu po hipofizės adenomos chirurginio gydymo gyvenimo kokybė ir emocinė būklė” kėlė klausimą kokia hipopituitarizmo priežastis: hipofizės disfunkcija ar pogumburio pažeidimas? Pranešime „Mikroelementų ir sunkiųjų metalų tyrimai biologinėse terpėse” dr. R. Naginienė kalbėjo apie mikroelementų ir sunkiųjų metalų reikšmę mūsų gyvenime, iškeldama hipotetinį klausimą: metalai priešas ar draugas? Dr. R. Naginienė pristatė NI Toksikologijos laboratorijoje atliekamus mokslinius tyrimus, bendradarbiavimą bei naujų partnerių ir idėjų tolimesniems tyrinėjimams paiešką. Sesiją pranešimu „Daugiamatės analizės metodai biologinių objektų savybes atspindinčių signalų ir vaizdų vertinime” užbaigė prof. dr. A. Kriščiukaitis (NI Biofizikos ir bioinformatikos laboratorija).

Antroje popietinėje sesijoje “Elgesio medicinos aspektai”pristatyti NI EM laboratorijoje (buveinė Palanga) vykdyti moksliniai darbai:
„Miego apnėjos reikšmė kardiologiniams ir neurologiniams ligoniams“ (prof. habil. dr. G. Varoneckas),
„Smegenų ir širdies glaudi sąveika: širdies aritmijos” (habil. dr. J. Brožaitienė),
„Fizinio aktyvumo ir smegenų veiklos grįžtamasis ryšys“ (kineziterapeutė R. Bikuličienė),
„Psichoterapija neuroplastiškumo teorijos požiūriu“ (dr. L. Sapežinskienė),
„Kognityvinių funkcijų vertinimas kardiologinėje reabilitacijoje“ (dr. J. Burkauskas),
„Kurortinių ir helio geofizinių veiksnių sąsajos su sergančiųjų išemine širdies liga subjektyvia būkle reabilitacijos metu Palangoje“ (doc. dr. A. Martinkėnas).

Trečioje sesijoje vyko “Jaunųjų mokslininkų darbų pristatymas”, kur doktorantai bei planuojantys žengti mokslo keliu gydytojai bei gydytojai rezidentai dalijosi savo atliktų tyrimų rezultatais, pristatė juos trumpuose pranešimuose:
„Su skydliaukės ašimi susijusių genų polimorfizmų ryšys su funkcine būkle ūminį galvos smegenų infarktą patyrusiems pacientams“ (doktorantas S. Taroza, NI EM laboratorija),
„Miego apnėjos sąsajos su kairiojo skilvelio hipertrofijos parametrais sergantiems išemine širdies liga” (gyd. A. Alonderis, Palangos klinika, NI EM laboratorija),
„Endokrininių ir uždegiminių veiksnių sąsajos su miego apnėja sergantiems išemine širdies liga (doktorantė A.Juškienė, NI EM laboratorija),
„Kardiovaskulinės sistemos reakcija į psichosocialinį stresą po ūminių koronarinių įvykių” (j. m. d. J. Gečaitė, EM laboratorija),
„Stresinių gyvenimo įvykių ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės ryšys” (doktorantė N. Kažukauskienė, NI EM laboratorija),
„Suicidinio elgesio ypatumai sergančiųjų nerimo ir nuotaikos sutrikimais” (doktorantė V. Liaugaudaitė, NI EM laboratorija),
“Dopamino sistemos genetiniai variantai ir alkoholio priklausomybės rizika” (doktorantė M. Kaminskaitė, NI EM laboratorija),
„Gliomoms specifinių molekulinių žymenų tyrimai” (j.m.d. G. Steponaitis, NI Molekulinės Neuroonkologijos laboratorija).

Gydytojas psichiatras A. Vagonis (NI Palangos klinika) pranešime „Medikamentai psichoterapijoje, psichodinaminis požiūris” įdomiai pateikė informaciją apie gydytojo ir paciento bendravimo stereotipus, apie nespecifinį, nepageidaujamą bendravimo poveikį, nulemtą ne cheminės priežasties.

NI Palangos klinika yra LSMU MA Psichiatrijos klinikos rezidentūros bazė, todėl Psichiatrijos klinikos gydytojai - rezidentai buvo pakviesti pristatyti savo baigiamuosius darbus:
„Psichiatrinio profilio stacionarų pacientų rūkymo įpročių ypatumai bei sąsajos su psichikos sutrikimais (gydytoja rezidentė K. Rudaitytė),
„Lietuvos medicinos darbuotojų psichoaktyvių medžiagų vartojimas bei jo ryšys su gyvenimo kokybe” (gydytojas rezidentas D. A. Diržys),
„Depresijos simptomų ir suicido rizikos vertinimas dienos stacionaro pacientams” (gydytoja rezidentė D. Germanienė),
„Psichikos dienos stacionaro paslaugų vertinimas paciento požiūriu” (gydytojasrezidentas A. Dudutis),
„Pacientų besigydančių psichiatrijos ligoninėje pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis (gydytojas rezidentas R. Laurinaitis),
„Neišnešiotų ir mažo svorio naujagimių motinų nerimo, depresiškumo ir miego sutrikimų simptomų išreikštumas” (gydytoja rezidentė G. Baublytė).

Pranešėjai gavo daug klausimų, vyko gyvos diskusijos. Apibendrindamas konferenciją, NI l. e. p. direktorius prof. habil. dr. A. Tamašauskas pavadino šį mokslo renginį tikra „idėjų kasykla“, tai padės bendradarbiauti NI laboratorijų mokslininkų grupėms.

Straipsnį parengė dr. Violeta Žaliūnaitė, LSMU NI EM laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja

Dalintis

   

Galerija


Prof. habil. dr. A. Tamašauskas
Konderencijos akimirka
Konferencijos akimirka
Konferencijos akimirka

LSMU NI Palangos klinika

Kardiovaskulinė reabilitacija ir streso ligų gydymas

Select any filter and click on Apply to or press ENTER see results