Streso ligų dienos stacionaras
Grupinė psichoterapija, asmeninė psichoterapija
Psichoterapija – tai gydymo metodas, kurio metu žmogus, padedamas psichoterapeuto, geriau išsiaiškina ir suvokia tam tikro savo elgesio ir savijautos priežastis bei atranda efektyviausius problemų sprendimo būdus. Psichoterapijos trukmė bei metodika parenkama atsižvelgiant į žmogaus problemas bei keliamus tikslus. Gali būti keli ar keliolika seansų (ilgalaikė arba trumpalaikė psichoterapija). Psichoterapija gali būti asmeninė, šeimos ir grupinė. Asmeninės psichoterapijos metu dalyvauja tik psichoterapeutas ir klientas. Grupinė psichoterapija vyksta grupėje, kurią gali sudaryti įvairus skaičius narių (dažniausiai iki 12 žmonių). Grupės nariai turi galimybę pamatyti save bei savo problemą kitų akimis, pasimokyti iš kitų žmonių patirties.
Progresyvinė raumenų relaksacija
Pagrindinis vaidmuo šioje relaksacijoje tenka raumenų įtempimui ir atpalaidavimui. Ši relaksacija veiksminga ir leidžia atpalaiduoti tam tikras raumenų grupes, išlaikant žvalumą. Sąmoningo raumenų įtempimo ir atpalaidavimo pagalba geriau įvaldomas kūnas, be to, ryškiau jaučiamas raumenų atsipalaidavimo momentas, gerinama kraujotaka.
Dailės terapija
Šis metodas taikomas tiek individualiai, tiek grupėje. Grupės užsiėmimų trukmė iki 1,5 val. Šie užsiėmimai turi tam tikrų bruožų, kurie labai svarbūs psichikos sutrikimų turinčių žmonių reabilitacijai. Užduotys leidžia susikoncentruoti ir mažina stresą, nes yra suskaidytos į atskirus elementus ir atliekamos nuosekliai. Padeda sutelkti dėmesį, stiprina saugumo jausmą, nes turi vis pasikartojančių elementų. Leidžia pasireikšti pasąmonei, nes piešiant naudojami atskiri simboliai. Turi teigiamą grįžtamąjį ryšį piešiančiajam, nes piešinio struktūra yra vientisa, harmoninga. Suteikia galimybę pasireikšti individualumui ir spontaniškumui bei padeda pasiekti norimų tikslų.
Filmų terapija
Filmų terapija turi teigiamos įtakos įvairiausiems pacientams. Psichoterapinis filmų analizavimas yra labiau savo vidinio pasaulio analizavimas, bandymas savas vertybes, problemas ir savybes suvokti stebint filmų herojus. Filmai, kaip ir sapnai, gali atskleisti pasąmonėje vykstančius procesus ir taip padėti suvokti savo elgesį bei efektyviau jį suvaldyti. Visgi, pačiam žmogui gali būti sunku objektyviai įvertinti tai, ką ir kodėl jis jaučia, susieti šiuos potyrius su savo realia patirtimi. Būtent dėl šių priežasčių rekomenduojama filmus žiūrėti kartu su psichoterapeutu, o vėliau su juo aptarti įspūdžius, jausmus ar kilusias mintis.
Biblioterapija
Biblioterapija, tai interakcinis procesas, kuriame sąveikauja grožinė literatūra, klientas (grupė) ir profesionalus terapeutas. Nuo kitų terapijos formų ji skiriasi tuo, kad tarp terapeuto ir kliento yra tarpininkė – grožinė literatūra, padedanti rasti raktą į asmenybę, nesugebančią žodžiais išsakyti savo jausmų, labai įsitempusią ir nesaugią. Dėmesio centre yra ne grožinė literatūra, o kliento jausmų atsakas į literatūrą. Proceso metu klientas atranda naujus požiūrius į gyvenimo reiškinius, persvarsto potyrius, naujai juos įsisąmonina. Šios terapijos metu padedama klientui surasti žodžius jausmams ir ankstesnei patirčiai išreikšti.
Šokio ir judesio terapija
Šokiai padeda asmens integracijos ir augimo procese. Pagrindinis principas šokio terapijos – tai judesio ir emocijos santykiai. Judesys suteikia mums energijos, leidžia peržengti įprastą suvokimą, judesys subalansuoja, gydo psichinę energiją, taip reikalingą visose gyvenimo situacijose, net iki mirties. Šokyje sujungiamos dvi meno terapijos sritys – muzikos ir judesio. Šokant ne tik stiprinami raumenys, imuninė sistema, prailginamas gyvenimas, bet kartu modeliuojamos kūno formos. Šokio terapijos užsiėmimai gali būti grupiniai ir individualūs.
Medikamentinis gydymas
Gydytojų-specialistų konsultacija, psichoterapinė psichologinė programa
Grupinė psichoterapija, asmeninė psichoterapija
Psichoterapija – tai gydymo metodas, kurio metu žmogus, padedamas psichoterapeuto, geriau išsiaiškina ir suvokia tam tikro savo elgesio ir savijautos priežastis bei atranda efektyviausius problemų sprendimo būdus. Psichoterapijos trukmė bei metodika parenkama atsižvelgiant į žmogaus problemas bei keliamus tikslus. Gali būti keli ar keliolika seansų (ilgalaikė arba trumpalaikė psichoterapija). Psichoterapija gali būti asmeninė, šeimos ir grupinė. Asmeninės psichoterapijos metu dalyvauja tik psichoterapeutas ir klientas. Grupinė psichoterapija vyksta grupėje, kurią gali sudaryti įvairus skaičius narių (dažniausiai iki 12 žmonių). Grupės nariai turi galimybę pamatyti save bei savo problemą kitų akimis, pasimokyti iš kitų žmonių patirties.
Progresyvinė raumenų relaksacija
Pagrindinis vaidmuo šioje relaksacijoje tenka raumenų įtempimui ir atpalaidavimui. Ši relaksacija veiksminga ir leidžia atpalaiduoti tam tikras raumenų grupes, išlaikant žvalumą. Sąmoningo raumenų įtempimo ir atpalaidavimo pagalba geriau įvaldomas kūnas, be to, ryškiau jaučiamas raumenų atsipalaidavimo momentas, gerinama kraujotaka.
Dailės terapija
Šis metodas taikomas tiek individualiai, tiek grupėje. Grupės užsiėmimų trukmė iki 1,5 val. Šie užsiėmimai turi tam tikrų bruožų, kurie labai svarbūs psichikos sutrikimų turinčių žmonių reabilitacijai. Užduotys leidžia susikoncentruoti ir mažina stresą, nes yra suskaidytos į atskirus elementus ir atliekamos nuosekliai. Padeda sutelkti dėmesį, stiprina saugumo jausmą, nes turi vis pasikartojančių elementų. Leidžia pasireikšti pasąmonei, nes piešiant naudojami atskiri simboliai. Turi teigiamą grįžtamąjį ryšį piešiančiajam, nes piešinio struktūra yra vientisa, harmoninga. Suteikia galimybę pasireikšti individualumui ir spontaniškumui bei padeda pasiekti norimų tikslų.
Filmų terapija
Filmų terapija turi teigiamos įtakos įvairiausiems pacientams. Psichoterapinis filmų analizavimas yra labiau savo vidinio pasaulio analizavimas, bandymas savas vertybes, problemas ir savybes suvokti stebint filmų herojus. Filmai, kaip ir sapnai, gali atskleisti pasąmonėje vykstančius procesus ir taip padėti suvokti savo elgesį bei efektyviau jį suvaldyti. Visgi, pačiam žmogui gali būti sunku objektyviai įvertinti tai, ką ir kodėl jis jaučia, susieti šiuos potyrius su savo realia patirtimi. Būtent dėl šių priežasčių rekomenduojama filmus žiūrėti kartu su psichoterapeutu, o vėliau su juo aptarti įspūdžius, jausmus ar kilusias mintis.
Biblioterapija
Biblioterapija, tai interakcinis procesas, kuriame sąveikauja grožinė literatūra, klientas (grupė) ir profesionalus terapeutas. Nuo kitų terapijos formų ji skiriasi tuo, kad tarp terapeuto ir kliento yra tarpininkė – grožinė literatūra, padedanti rasti raktą į asmenybę, nesugebančią žodžiais išsakyti savo jausmų, labai įsitempusią ir nesaugią. Dėmesio centre yra ne grožinė literatūra, o kliento jausmų atsakas į literatūrą. Proceso metu klientas atranda naujus požiūrius į gyvenimo reiškinius, persvarsto potyrius, naujai juos įsisąmonina. Šios terapijos metu padedama klientui surasti žodžius jausmams ir ankstesnei patirčiai išreikšti.
Šokio ir judesio terapija
Šokiai padeda asmens integracijos ir augimo procese. Pagrindinis principas šokio terapijos – tai judesio ir emocijos santykiai. Judesys suteikia mums energijos, leidžia peržengti įprastą suvokimą, judesys subalansuoja, gydo psichinę energiją, taip reikalingą visose gyvenimo situacijose, net iki mirties. Šokyje sujungiamos dvi meno terapijos sritys – muzikos ir judesio. Šokant ne tik stiprinami raumenys, imuninė sistema, prailginamas gyvenimas, bet kartu modeliuojamos kūno formos. Šokio terapijos užsiėmimai gali būti grupiniai ir individualūs.
Medikamentinis gydymas
Gydytojų-specialistų konsultacija, psichoterapinė psichologinė programa